Nenoriu. Nenoriu to prarast. Tačiau pati kalta turbūt. Per arti prisileidau. O kai nusisuka - skauda. Pamoka gyvenimui, matyt. o ką daryt dabar? Po truputį bandyt atsiribot ar laukt, kol visiškai mane sugniuždys ir jaust, kaip kojomis pradedu liesti dugną? Po 8 minučiu gavau tik "ech..". Nežinau ar jis supranta, kiek man jis ir visa tai reiškia, kiek man reikėjo persilaužt ir kiek aš laiko stačiausi tas sienas, kurias jis greit sugriovė ir sargus paleido namo...
Ką man reiks veikti gyvenime, kai visa tai baigsis? hm? Vidinis balsas man nesako nieko, o paklausti žmonės tik gūžteli pačiais, sakydami "nežinau". ............. [p'o;higlkhcgujgujgkuokhvvvvvvvvvvvvvvvnpokijuhygtfrdnlm;lvkhcvjlhj;'jhjvhkv
But I'm a supergirl and supergirls don't cry... Maybe I'm not that person anymore...
