Tired of waiting

Sometimes it's not worth it. http://www.youtube.com/watch?v=cGqN9PpW5Ic but please, come back, tell me you're safe and that should be enough..

<...> ...apart

I'm killing myself tonight. On repeat. Maybe everybody was right about us? Maybe this WAS a mistake. Thanks for letting me think like this. Thanks for MAKING me think like this. Nezinau net ka ir pasakyt, kad paskambintum ar bent parasytum. Neisivaizduoji, kaip skauda, kai manes nenori. Jau buvau ipratus, kad pirma kart gyvenime kazkam ne px ant mano jausmu, ant manes pacios... bet... pasirodo, tu irgi toks, kaip jie. Gal net blogesnis. Jie bent neapsimeta, kad jiems rupi, o veliau ,kai man buna blogai - dingsta. Hmmm... as irgi ne tobula, bet bent jau stengiuosi padeti, bunu optimistiskai nusiteikusi, siulau dalykus, myliu, rupinuosi.... Nepaisant to, as vis dar noriu taves. Bet noriu, kad ir tu manes noretum, kad kai as abejoju, tu butum tas, kuris sako, jog mane myli, kad mum pavyks... noriu, kad kovotum uz mus, kovotum uz MANE... Vis dar noriu taves. The cinematic orchestra - to build a home (repeat x infinity)

Today.

The hardest thing was to say goodbye and see your back as you walk away. Letting you go was terrible. Let's not do this again...

A cry for help

I need you

Suffocation

Po dangčiu. Toks jausmas, lyg kažkas jį laiko užvožęs
ir dar spaudžia iš viršaus.

Nervina tas šaltumas, o mintys po jo liūdina.

4 punktai. 4 dalykai. 4 jausmai.
Ir tie 4 dalykai kartais rėkia "mums nepavyks".

Ar nori kad taip būtų? Nori, kad taip jausčiausi?
"Dėžutės ir dangtelio dydžiai nesutampa, gal kalta
dėžutė, o gal dangtelis, tačiau, kad jų dydžiai
skiriasi - nepaneigsi." Tikiuosi, tai tik posakis.

šitas   +    šitas

Kartais būna ir taip.

Nenoriu. Nenoriu to prarast. Tačiau pati kalta turbūt. Per arti prisileidau. O kai nusisuka - skauda. Pamoka gyvenimui, matyt. o ką daryt dabar? Po truputį bandyt atsiribot ar laukt, kol visiškai mane sugniuždys ir jaust, kaip kojomis pradedu liesti dugną? Po 8 minučiu gavau tik "ech..". Nežinau ar jis supranta, kiek man jis ir visa tai reiškia, kiek man reikėjo persilaužt ir kiek aš laiko stačiausi tas sienas, kurias jis greit sugriovė ir sargus paleido namo...
Ką man reiks veikti gyvenime, kai visa tai baigsis? hm? Vidinis balsas man nesako nieko, o paklausti žmonės tik gūžteli pačiais, sakydami "nežinau". ............. [p'o;higlkhcgujgujgkuokhvvvvvvvvvvvvvvvnpokijuhygtfrdnlm;lvkhcvjlhj;'jhjvhkv
But I'm a supergirl and supergirls don't cry... Maybe I'm not that person anymore...

Kokia aš?

Saldu. Gyvenimas yra saldus.
Dabar žaibuoja ir griaudi.
Ne tik lauke, bet ir mano galvoje.
O aš klausau The xx - crystalised.
Čia ne eilėraštis.
Čia ne pabaiga.
Bet ir ne pradžia.
O gal saldu, nes valgau braškes?
O jei suvalgyčiau supuvusią braškę ar gyvenimas irgi supūtų?
O būna gyvenimas žalias?
Pasikeitė daina.
Nebenoriu braškių.
Rašau nesąmones.
Nusišneku.
Tokia jau esu.